- teislus
- teislùs, -ì adj. (4) psn. 1. Ser, NdŽ, FrnW žr. teisnus: Remiantis Statuto teise, belaisvis yra toks pat veiksmingas ir teislus asmuo kaip valstietis rš. 2. NdŽ teismo lengvai išsprendžiamas (apie teismo bylą).
Dictionary of the Lithuanian Language.